- šydas
- šỹdas (vok. ž. sīde) sm. (2) Rtr, BŽ392 1. Lex423, Q292, MG411, [K], L, BŽ392, NdŽ, FrnW, KŽ permatomas, plonas, retas audeklas: [Princesė] paskui ir gavo siūt brangiausius šilkus ir šydùs Sch195. Uždenk vaiko veidą šydù, kad musės nekąstų Skrd. O mes pamatėm savo seselę ... be vainikėlio, be kaspinėlių, su šỹdo nuometėliu JV910. Ar jau pabrango darže rūtelės, ar jau papigo krome šydelis? LB103(Grl). Aš pas savo motynėlę į šydùžį šluosčiau, o pas tave, bernužėli, tik į autakojėlį (d.) BzF13. Rūkas kabo lyg permatomas šydas sp. | prk.: Dengia padangę šydai juosvieji S.Nėr. Šiltą ir tvankų vakarą dangus užsitraukė šydu rš. 2. Amb, Ser, KŽ tiulis uždengti veidui (ppr. pritvirtinamas prie moteriškos skrybėlaitės), vualis: Ji buvo apsivilkusi tamsiu ilgu paltu, galvą apgaubusi juodu šydu rš. Akutės pro šydą žaibavo Pt. Gedulo šỹdas DŽ1. Atmesti šỹdą NdŽ. | prk.: Tai romantikos šydu apgaubtas kūrinys sp. 3. N, KŽ plona pirktinė drobė. 4. CI422, KŽ užuolaida: Langai juodais šỹdais užlaidyti, niekur niekas nejuda Žr. 5. BTŽ, DŽ1 bot. kai kurių buožiagrybių apatinę kepurėlės dalį dengianti plėvelė.
Dictionary of the Lithuanian Language.